pažinti

pažìnti, pažį́sta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažį́t pažį́stu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažį́stu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim metų aš daktarų nepažinaũ Str. O jo žmona, pasakysiu, – velei (geriau) būčiau jos nepažìnusi Rs. Kitas i motinos savo nepažį́sta Šlv. Iš matymo Karaliaus vyrus jinai jau pažino I.Simon. Kai pažįsta, tai ir drįsta LTR. Tai kadai pažinau OG367. Bet jei kas myli Dievą, tas yra pažintas nuog jo Bt1PvK8,3. ^ Geras buvo, ale nepažináu (toks pasijuokimas) LTR(Užv). Kad tavę svietas nepažint! Arm. O kad tu būtum nepažinta! Mrj. Kad tu tę surūgus, mano nepažintà! (taip keikia vyras žmoną) Ml. | refl.: Pasižįstu su kuo SD287. Mudu pasižį́stava K. Anuodu pasižìno J. Jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau vienas kitą matę J.Bil. Jau treti metai, kaip vedu (mudu) pasižį́stav Grg. Tuokart juodu eina sau kaip šimtą metų pasižinusiu MPs. Pasižįstu su juomi nu 18 metų M.Valanč. Labai gerai pasižįsta, tai nuolat susikviečia Antš. Net sarmata, kad tokie artimi giminės beveik nepasižįstam V.Myk-Put. Pasižindavau su visokiais ponais Zr. Neilgai pasižinau su savo vyru, kaip ištekėjau (prieš ištekėdama) Žr. Aš su juo arti pasižį́stu BŽ211. Jis gerai pasižįsta su velinais BPI299. 2. refl. sueiti į santykius, į ryšius: Daug ir seniai girdžiu, o neteko pasižinti Žem. Būtų gerai su anuo pasižìnti Grg. Vėl išejo tokia žmonelė, pasižìnom ir pradėjom kalbėti Lnkv. Išėjo jis kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti J.Jabl. Atmeni, kaip visados tą dainelę dainavome, kaip tik pasižinome Pč. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran. 3. fil. suvokti (daiktus, reiškinius): Žmogus tam ir pažįsta aplinkinį pasaulį, atskleidžia jo vystymosi dėsnius, kad galėtų pažinimo rezultatus panaudoti savo praktinėje veikloje rš. Pažìnti reiškia perkelti tam tikra prasme objektą į savo sąmonę FT. Visa, kas egzistuoja, gali būti pažinta rš. 4. turėti žinių, žinoti, suprasti: Mėklinau, norėjau pažìnti, kas ans yra J. Per tuos kelis mėnesius mes gerai viens kitą pažinome J.Dov. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Jau aš, kaip senas darbininkas, fabrikuose užaugęs ir pasenęs, gerai pažįstu mūsų ponus darbdavius A.Vien. Mišką ir keliukus Pakalnis pažino labai gerai rš. Tų patalų anė nepažino – su kaldroms apsiklojo Prk. Tos trūbos dabar nėra pažįstamos ir nu senųjų tiktai atmenamos StnD30(prierašas). Lašinaičiai [šerno] yra geri, ir nepažìnsi, kur ne kiaulės Dbč. In burną – ir pažį́stu žuvį (paragavęs suprantu, kokia žuvis) Gdr. Ana [giriasi] mokyta, skaito lenkiškai, o pinigų nepažįsta Ob. Boba pažìndavo, kas yra (kuo žmogus serga) Trgn. Dūkšte [gydytojas] nepažino, kas jai yra (kuo serga) Rš. Anas pažìno ligą ir žino, kad jau nebeišgydis Ob. Pažinaũ an kvapo, kad duoną kepat Lp. Devyniasdešimt dvejus metus išgyveno, daktaro nepažìno (niekada nesigydė) Šv. Kada jau šakos jo (fygos medžio) sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra BtMt24,32. ^ Aš jį pažį́stu kaip savo penkis pirštus Prn. Pažįstu kaip rankos pirštus Ggr. Kiaulių neganęs, juoko nepažįsta Yl. Bobos mat in dantų nepažinsi – ne kumelė Ut. Ūglį medžio pažinsi po rievių, o gyvolį po plaukų (ragų) J. Iš balso pažinsi paukštį, iš darbo pažinsi žmogų LTR. Pažinsi alų per putą, duoną per plutą, žmogų per būdą LTR(Lkm). Arklį pažįsta iš dantų, žmogų iš žodžio PPr166. Melagį iš kalbos pažįsta LTR(Vdk). Pažįsti žmogų, nelaimės sutiktas LTR. Draugus nelaimėj pažįstam LTR(Vl). Sotus alkaną nepažįsta B. Gera pažįstam, jo nebtekę M.Valanč. Varna varną nu lėkimo pažįsta VP49. Šuva šunį pažįsta LTR. Pažino kaip žirniai sieną Klt. Bile pažį́sta kiaulė pėtnyčią (sakoma apie žmogų, nesuprantantį, kada kas tinka) Gs. Ar pažįsta kiaulė pipirus! Sln. Jis nepažįsta nei juoda, nei balta J.Jabl.

pažintinaĩ adv.: Meilę neišmestuojamą pažintinaĩ mumus išreiškė tais žodžiais DP241. | refl.: Davė jis man pasižintis RD213. Su vertimais arčiau pasižinti dar neteko J.Jabl. Aukštojoje mokykloje pasižins jis su kalbos tyrimo metodu K.Būg.

5. SD323,389 išskirti iš kitų, atskirti, nustatyti tapatybę: Jau mamą pažį́sta [vaikas] OG340. Jis greit pažįsta žmogų (kartą pamatęs, tuoj atsimena) Ėr. Aš jo nepažintáu, jis – manę Kls. Pamatyčia ir pažinčia, kas ateina keleliu (d.) Ds. Niekas nei te mato, nei te pažìnsi žmogaus [patamsyje] Ob. Toliau ka eina, i nebepažį́stu žmogaus Krš. Nė nepažinau – būsi turtingas Dkš. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane J.Jabl. Svetimą pažindavo tik iš balso (apie neregį) P.Cvir. Tai argi jūs manę nepažį́stat? Lzd. Šuva vagį pažįsta LTR(Al). Tai pasiutus bitis, gaspadoriaus savo nepažį́sta: eik pro šalį – cvankt į kaktą Šmk. Bet prisiartinusys nė žinte jo nebepažino M.Valanč. Ir nors jis pažino brolius, tečiaus jų nebuvo pažintas Skv1Moz42,8. Čia visi ejo mokyklon, nei aš jų pažìnč dabar Ob. Aš pažinčiabe savo tėvulį per du šimtu kaimynėlių Ad. Norint ta mergelė į gegužę pasivertusi kukavo, vienok motina pažino, jog tai ne gegužės balsas StnD23(prierašas). Akys jų užturėtos buvo, idant jo nepažintų̃ DP189. Ka geras dalgis, briedgaurio nepažinsi Als. Tų balsų ausis skyrium nepažįsta A.Baran. Jau akes sopa – pažìnt pažį́sta, ale kap per dūmus Nmč. Kap senas ateitų, tai nepažiñt savo daikto (taip pasikeitė vietos) Nmč. Dabar Dargužių sodžiaus nepažintái Vlk. Šitą mokslą Dievo tikrai pažįsit Mž8. Kad pažintumbim čionai žemėj kelius tavo PK68. Pažinsime savo nieką arba nebuitį SPI86. Idant patys ižg stebuklingų veikalų ... pažintų̃, jog jisai est mesijas DP18. Pažino jautis ir asils, jog bernelis est Viešpatis Mž195. Jisai nuog mūsų noris pažinstamas ir meldžiamas MT10. Pagižink tą čėsą atlankymo savo VoL65. Mažai buvo pažint ir gymis jo MP326. ^ Kvailą suprasi, aklą pažinsi rš. Mane pažįsta visi kaip seną vilką Žem. Aš jį ir nuluptą pažinčiau LTR(Ds). Aš tavo ir skūrą žarde pažintáu Knv. Aš jo ir skūrą an tvoros pažiñčia Klvr. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino Užv. Pažįsta auksą pelenuose, durnių – namuose LTR(Rdd). Durnas durno nepažį́sta (abudu kvailai daro ir nesupranta) Gs.

pažìntinai adv., pažintinaĩ, pažintinõs: Vienokig gana pažintinaĩ ant tūlų vietų parodės jiemus DP253. Vanduo, nuog kraujo pažintinai atskirtas, galėjo būt pažintas DP182. Nepažìntinai (ant nepažintinõs) išsirėdyti KII298. pažį́stamai adv.: Apsidarė tos bobalės nepažį́stamai Tl. | refl.: A pasižį́stat, mieste susitikę? Skdv. Kaip jie naktį pasižįsta? Ėr. | Gyvenimas aiškiai pasižìno pijoko rankose (pasirodė girtavimo padariniai ūkyje) Dr. ║ pastebėti, įžiūrėti: A pažį́t, kad aš rėkus (verkusi)? Jrb. Dar nepažinti, kad aušta Jn. ^ Pernai diedas vaikščioj[o], o šiemet pėdai pažìnt (žymu) Dv. Juodas arklys šoka, pėdų nepažint (blusa) B. Lopas ant lopo, siūlės nė pažinti (žąsis) ž.

pažintinaĩ adv.: Prilopiau tris lopus nepažintinaĩ, būs kaip jei nau[ja]s Šts. Lengvai ir nepažintinaĩ (nejučiom) ... visą pasaulį ing prigimimą savą atmainė DP90.

pažį́stamai adv.: Būs pažįstamai, jei su baltais siūlais užsiūsiu juodą audeklą Šts.

6. patirti, pajusti: Pažino laisvės džiaugsmą mūs tauta rš. Kap aš netekau savo tėvulio, tai aš pažinau didį vargelį (d.) Rod. Gyvenom dvare, po dvarus, pažinaũ ir ponų rankas (priespaudą) Btg. Kai atves tėvas pamotę, tai pažìnsi! (grasina motina neklausančiam vaikui) Sdk. Senas esu, valdove, ir jau pažinau, kas yra žmogus ir jo karti buitis V.Krėv. Pas motutę augau, vargo nepažinau TŽI137. Kaimynų visą klastą dar nepažį́stu K.Donel. Nepažį́sta sarmatos – leidžia vaikus in stalo lipt Klt. Toki gėdos nepažį́sta Mrj. Tas gali gerti, kas pagirių nepažįsta LMD. Visiško sąžinės ramumo ji nepažino rš. Tėvo diržo jis nepažįsta I.Simon. Duok mums, prašome, pažinti tavo malonę! brš. Mes nepažįstam nė žinte, kas tas yra par rūpesnis J.Jabl. Nepažindami ligų, pragyvendavo po šimtą ir daugiau metų rš. Aš buvau sveikas, nepažinaũ jokios sopės Krd. ^ Vasarą pažìnsi be pieno, o žiemą be kailinių Lnkv. Pažìnk, šikšna, degutą (tai dykai nepraeis)! Alks; M. Pažink, šunie, virvelinį! Užp. 7. refl. Q76,220 pasisakyti, prisipažinti: Pasižindamas esąs teip niekam nederančiu DK128. Mes jau girdėjome, kuo Jonas esąs nepažinos DP23. 8. refl. pasisakyti, prisipažinti esant kaltu: Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Eš pažįstuos nusidėjęs prieš tave BPII294. Pranašas graudeno, idant pasižintų o atmainytų akmeningas širdis savo MP101. Pasižinsiu priš mane prastojimus mano, Viešpatie Mž466. Tatai regimai po akimis Dievo ir žmonių pasižįsta Vln50. Ir brangvyno būriškai prisiriję, būrai kits kitam klastas ir šelmystes pasižį́sta K.Donel. Pasižinta ir nužeminta širdis MP173. 9. laikyti, pripažinti: Jau tu Dievo nepažįsti Ml. Pažink mus už vaikus savo Mž494. Nenori pažinti ažu Viešpatį Gmž. 10. Švnč, Dsn suprasti kalbą: Ką anys sako, tai eš pažįstu Nmč. Buvo lietuvis, gudiškai nepažìno nė žodžio Tvr. Kad ne mergos, nieko nepažintáu lietuviškai Dv. Ana pažį́sta, ką mes klegam Grv. Ana jau pažį́sta, liš nemoka ūtaryt Lz. Tas Petras keltuvos ūturką pažįsta LTR(Brsl). ║ suprasti, ką kalba; orientuotis pokalbyje: An i anas da sėdi, nei anas nieko pažį́sta, i garkso Prng. Jau anas labai senas, nepažįsta, ką i žmogus kalba Ml. 11. žinoti, mokėti, sugebėti taikyti praktikoje: Poetas, rašytojas turi mokėti literatūros teoriją, pažinti ją labai gerai, kaip pažįsta raides įgudęs skaitytojas A.Vencl. III tūkstantmetyje pr. m. e. visa Europa jau plačiai pažino akmeninius įrankius, gamintus šlifavimo būdu rš. Dainuok, kad nori, aš jokių dainų nepažįstu. Mano motina drausdavo dainuoti I.Simon. 12. sueiti į intymius santykius: Bei Kainas pažino savo moterį, ta tapo nėščia BB1Moz4,17. Kaipo tai bus, kadangi nepažįstu vyro Ch¹Luk1,34. \ pažinti; apsipažinti; atpažinti; dapažinti; įsipažinti; išpažinti; pasipažinti; pripažinti; supažinti; užpažinti